Žinomas lektorius, „Academia Dominorum“ įkūrėjas ir bendraturtis Andrius Janiukštis sako, kad žmogus – sociali būtybė, kuri iš principo visą laiką siekia vienokios ar kitokios naudos, todėl kartais sąmoningai, o kartais visai nesąmoningai manipuliuoja kitais. O darbe stresą ir manipuliacijas patiriame visi. Tik viskas priklauso nuo to, kaip tai mus veikia – skatina tobulėti ir siekti užsibrėžtų tikslų, ar verčia susigūžti ir kiekvieną kartą nokautuoja taip, kad kaskart tampa vis sunkiau atsikelti…
Kas yra manipuliacija?
Pastaruosius keletą metų A. Janiukštis gilinasi į darbo aplinkoje patiriamo streso ir mobingo temas. Remdamasis šiomis temomis sukūrė autorinį žaidimą „Fokus grupė®“, padedantį ne tik identifikuoti, bet ir įveikti streso atsiradimo priežastis darbe.
Pasak emocinio bei psichologinio smurto ir mobingo temas darbo aplinkoje analizuojančio A. Janiukščio, mokslinėje literatūroje manipuliacija apibrėžiama kaip elgesys, siekiant kontroliuoti, paveikti arba išnaudoti kitus žmones. Ir tai gali būti sąmoningas ir nesąmoningas procesas.
„Žmonių tarpasmeniniuose santykiuose, nesvarbu, ar tai darbo ar privati aplinka, visuomet egzistuoja manipuliacija. Visuomet. Jei aš, kaip suaugęs žmogus, tikėčiausi, kad aplinkiniai yra geri ir tik norintys padėti vieni kitiems – būčiau naivus. Augdamas žmogus išmoksta skirtingų elgesio normų su kitais žmonėmis. Daugybė dalykų priklauso nuo šeimos, sąlygų, kuriomis augo. Būtent todėl kartais manipuliacijos vyksta ir nesąmoningai“,– sako lektorius. Pavyzdžiui, pasak jo, tyla santykiuose taip pat yra manipuliacija. „Tikriausiai, net nepagalvojame, kad sąmoningas tylėjimas yra viena iš manipuliacijos formų. Žmogus pyksta, tačiau nesako ir tai tęsiasi kurį laiką. Kita pusė nesupranta kas vyksta, todėl dažniausiai prisigalvoja pačių įvairiausių dalykų. Dažnu atveju netgi ima save kaltinti. Ir jau ieško būdų išspręsti situaciją”.
Kaip išvengti manipuliacijų verslo aplinkoje?
Pasak A. Janiukščio, norint išvengti manipuliacijos darbe, reikia aiškiai viską susitarti ir apibrėžti. „Visada yra dvi labai aiškios interesų pusės. Abi jų savais būdais siekia naudos arba pelno. Įmonės veiklai vykdyti reikalinga darbo jėga, o darbo jėgai arba darbuotojams, už veiklą reikia gauti atlygį. Pirmą kartą susitikusios šios dvi šalys viena kitai aiškiai išsako, kas ką įsipareigoja ir kiek už tai nori gauti atlygio. Vienai pusei įsipareigojus atlikti užduotis, kita pusė sutinka mokėti už tai atlyginimą. Jei viskas abiems pusėms aišku ir tinka, tai ne manipuliacija, o susitarimas. Tačiau kai viena iš pusių pradeda nesilaikyti susitarimo ir nevykdo įsipareigojimų arba kita pusė (darbdavys) siekia mokėti mažiau arba spaudžia iš darbuotojo gauti kuo daugiau, tuomet ir prasideda manipuliacijos”.
A. Janiukštis sako, kad manipuliacija gali vykti iš abiejų pusių: tiek iš darbdavio, tiek iš darbuotojo. „Pavyzdžiui, darbuotojas sako, kad jis turi didelę darbo patirtį, yra daug pasiekęs, todėl jis vertas didesnio atlyginimo, nei kiti šios srities specialistai arba kolegos. Vadyboje egzistuoja teisingumo teorija, kuri sako, kad tavo, kaip darbuotojo, įdedamos pastangos turi būti lygios tai vertei, kurią gauni iš organizacijos. O jei atsiranda disproporcija į vieną ar kitą pusę – kažkas lieka nuskriaustas. Jei kažkuri pusė įdeda daugiau pastangų nei gauna vertės – gimsta nepasitenkinimas. Tuomet arba mažina savo pastangas, pradeda kaupti pyktį ant organizacijos, kol galiausiai palieka darbo vietą. Ir iš kitos pusės: jei įmonė moka daugiau nei žmogus sukuria vertės, taip pat arba skatina jį didinti pastangas arba mažina atlygį. Ir tai yra sąžininga. Visada verta grįžti į pradinį susitarimo laišką – pakelti sutartį ir pasitikrinti, kas joje apibrėžta ”.
Dažniausi darbe naudojami manipuliacijos būdai
Vienas iš dažniausių manipuliacijos pavyzdžių, sako lektorius, – sąmoningai sukeltas kaltės jausmas. Ir tokios banalios ir visiems girdėtos frazės, kaip: „Jeigu ne aš – tavęs čia nebūtų“. „Tik mano dėka, esi šitose pareigose“. Kitas pavyzdys – „aš dėl tavęs stengiuosi, kovoju, o tu šitaip atsidėkoji“… Visų šių ir panašių frazių tikslas, sako A. Janiukštis, – sukelti kaltės ir baimės jausmą. „Tai sunkūs, negatyvūs, tačiau labai paveikūs jausmai.
Kitas labai stiprus ir mums lietuviams, labai jautrus yra negrąžintos skolos jausmas. Yra žmonių, kurie sąmoningai padarę mažą paslaugėlę, vėliau siekia už tai gauti kur kas daugiau. Teko būti renginyje, kuriame draudimo bendrovė pristatinėjo savo paslaugas šeimoms su vaikais. Pristatymo metu buvo dalinami smulkūs suvenyrai, juos paėmusiems dalyviams nenoromis atsirasdavo kaltės jausmas: dėl mūsų stengėsi, apdovanojo, kaip dabar nesutiksime išklausyti pristatymo… Kitas pavyzdys, kuomet vadovai, norintys pasirodyti, rašo naktimis laiškus, kad kiti galvotų, kaip jie sunkiai dirba. Arba pasilieka po darbo ir dirba iki nakties. Tuomet, jei darbuotojas išeina lygiai darbo pabaigoje namo – jaučia kaltės jausmą”.
Kaip bendrauti su manipuliatoriumi?
O, jei negalite išvengti santykių su konkrečiu žmogumi, kuris aiškiai manipuliuoja, pavyzdžiui, darbiniuose santykiuose, tuomet, lektorius pataria, kuo atidžiau jo klausytis. „Dažniausiai, nemaloniose situacijose mes užsisklendžiame ir bandome kuo greičiau tiek nuo nemalonių žmonių, tiek nuo nemalonios situacijos pabėgti. Tačiau, šiuo atveju, reikia elgtis atvirkščiai – kuo atidžiau klausytis, nes taip geriau įminsime tikruosius manipuliatoriaus kėslus.
Manipuliatoriai negali pakęsti gilinimosi į detales. Pavyzdžiui, jie sako: „visi supranta, tik tu nesupranti“. Paklauskite jų: „kas tie visi“? Arba jie sako: „tu gerai pagalvok, nes lauks nemalonios pasekmės“. Jūs galite tiesiai paklausti: „Kokios konkrečiai pasekmės lauks? Gal jos man visai nebus nemalonios?” Dar jie gali sakyti, kad jūs susigadinsite reputaciją, su jumis niekas nenorės dirbti… Banalu, bet visi manipuliatoriai griebiasi tokio primityvaus gąsdinimo. Todėl šiuo atveju reikia atidžiai klausyti, įjungti kritinį mąstymą ir drąsiai prašyti, kad jie patikslintų, ką turi omenyje. Nes visa manipuliacija remiasi melu ir gąsdinimais”, – sako psichologinį ir emocinį smurtą darbo aplinkoje tyrinėjantis ekspertas.
A. Janiukštis taip pat pataria įvertinti savo elgesį ir būseną, jeigu jums atrodo, kad visi jus išnaudoja ir jumis manipuliuoja. „Esu sutikęs žmonių, kurie skundėsi, kad jais visi manipuliuoja. Bet čia jau reikia pažvelgti į save ir paklausti, kodėl taip yra? Kuriais momentais manimi pradeda manipuliuoti? Gal aš pasitikiu neteisingais žmonėmis, kurie nuolat man sukelia skausmą? Pasitikėjimas gali būti naivus, vaikiškas ir gali būti rezervuotas, vertinant tam tikrą galimą riziką.”
Skaitykite daugiau DELFI straipsnyje: