Įžvalgos

Vadovai, personalo specialistai dažnai susiduria su iššūkiu, kaip sukurti efektyvią darbuotojų motyvacijos sistemą. Šis klausimas yra itin svarbus, nes motyvuoti darbuotojai yra produktyvūs ir linkę siekti rezultatų. Tačiau vienos universalios motyvavimo priemonės nėra – kiekvienas žmogus yra unikalus ir jį motyvuoja skirtingi dalykai. Pasidalinsiu, kaip nustatyti, kas darbe gali motyvuoti žmones, ir pateiksiu keletą pavyzdžių, […]

Apie tikslus kalbama labai, labai dažnai. Ši tema nagrinėjama įvairiuose formatuose, laidose, knygose, paskaitose ir užsiėmimuose, vadovų bei darbuotojų pokalbiuose ir susidaro įspūdis, kad tai yra tema, kuri išnagrinėta visomis įmanomomis perspektyvomis. Ir tai yra teisinga, nes tikslo išsikėlimas bei jo turėjimas sukuria vertę dar prieš jo siekiant. Tad kokią vertę kuria įmonės tikslai (J.Kasiulis,

„Įmonėje atliktas psichosocialinės rizikos veiksnių tyrimas atskleidė tam tikrų iššūkių, į kuriuos rekomenduojama atkreipti dėmesį. Deja, tenka pripažinti, kad vadovybė šiai problemai skiria per mažai dėmesio, kitaip tariant numoja į tai ranka…“ Dalinuosi ir su Jumis, nes noriu atkreipti dėmesį, kad psichosocialinė rizika yra kompleksinė veiksnių sistema, kurią sėkmingai išspręsti galima tik įsitraukus visai organizacijai,

Sėkmingas ir geras vadovas – tai ne tik strategas, strategiškai mąstantis ar finansų ekspertas, bet ir įkvepiantis lyderis, gebantis suburti komandą. Ironiška, tačiau daugelis vadovų susiduria su sunkumais būtent šioje srityje (bendravime su žmonėmis). Tyrimai atskleidžia, kad vadovai skiria itin mažai laiko bendravimui su savo komanda. O juk būtent santykiai su darbuotojais yra vienas svarbiausių

Šiandieninėje, itin dinamiškoje verslo aplinkoje, kurioje pokyčiai vyksta nuolat ir greitai, strateginis mąstymas organizacijoje yra ne tik pageidaujamas, bet ir būtinas. Kas tai yra strateginis mąstymas? Tai yra gebėjimas „numatyti ateitį“, įvertinti galimybes ir grėsmes, bei priimti sprendimus, kurie užtikrintų organizacijos ilgalaikį augimą bei konkurencingumą. Strateginis mąstymas nėra vien tik aukščiausių vadovų privilegija. Kiekvienas organizacijos

Susidūrus su situacija, kuria pasidalinau LinkedIn socialiniame tinkle, noriu plačiau aprašyti, kaip aš suprantu, kas yra organizacijos aptarnavimo kokybė, bendravimas su klientu, o gal ir su kolegomis? Kas tuo turėtų rūpintis, puoselėti? Kas už tai turėtų būti atsakingas? Kiekvienas turime savo vidinį „termometrą“, kuriuo matuojame aptarnavimą, kokybę, bendravimą, kai kažką perkame, ar ketiname pirkti, nepriklausomai,

Šiandienos organizacijų veikloje vidinė komunikacija – vienas iš kertinių sėkmės elementų. Jos svarbą suprasti nėra sunku, tačiau įgyvendinti – visai kas kita. Ir čia reikia raitotis rankoves ir dirbti. Pasidalinsiu darbinės patirties atveju, kuris paskatino pasidalinti plačiau apie tai. Vyko konferencija (dėl etikos sumetimų neatskleisiu pavadinimo). Diskusijoje aukščiausio lygio vadovas dalijosi su kitais pašnekovais, kad

– Kuriame darbuotojams motyvacinę sistemą… – O iš kur žinote, kad būtent tai darbuotojus motyvuos? – Hm…., na, nežinau, taip galvoju… Daugelis tyrimų rodo, kad darbuotojų motyvacija yra labai susijusi su darbuotojų įsitraukimu . O tai kas tas darbuotojų įsitraukimas? Entuziazmas, įsipareigojimas, atsidavimas organizacijai? Galima sakyti taip, darbuotojų motyvacija yra susijusi su darbuotojų įsitraukimu į

Mokymų tikslas – skatinti abipusį augimą ir tobulėjimą, kurie mokosi, ir, kurie moko. Todėl abipusis grįžtamasis ryšys – labai svarbi šio proceso dalis. Tačiau, grįžtamasis ryšys gali ir neatitikti šių principų. Po vykusių mokymų priekabių ir smurto prevencijos tema, sulaukėme laiško, kuris, mano nuomone, buvo daugiau apie asmeninį nepasitenkinimą nei konstruktyvų grįžtamąjį ryšį. Kodėl apie

„Organizacijos pokyčių metu bendravimas ir skaidrumas yra esminis veiksmas, užtikrinantis veiklos stabilumą, pasitikėjimą bei komandos prisitaikymą. Tinkamai ir iš anksto organizuota komunikacija gali sumažinti darbuotojų nerimą ir spekuliacijas, o vadovybės elgesys turėtų remtis keletu pagrindinių principų, tokių, kaip laiku pateikta informacija, konkretūs faktai, pokyčių priežastys, išsamūs veiksmų planai“, – sako „Academia Dominorum“ bendraturtis, lektorius Andrius