Mokymų tikslas – skatinti abipusį augimą ir tobulėjimą, kurie mokosi, ir, kurie moko. Todėl abipusis grįžtamasis ryšys – labai svarbi šio proceso dalis.
Tačiau, grįžtamasis ryšys gali ir neatitikti šių principų. Po vykusių mokymų priekabių ir smurto prevencijos tema, sulaukėme laiško, kuris, mano nuomone, buvo daugiau apie asmeninį nepasitenkinimą nei konstruktyvų grįžtamąjį ryšį. Kodėl apie tai dalinuosi? Nes laišką gavome iš Ugdymo ir organizacinės kultūros projektų vadovės į bendrąjį elektroninį paštą, nurodant asmenį, kam jis adresuojamas, nežinant, kas skaitys laišką, ir į susirašinėjimą pridedant kitų skyrių kolegas… Nors prašymas buvo atsiliepimą palikti Google review…
„Mūsų skyrius nori pasidalinti grįžtamuoju ryšiu dėl praverstų mokymų. Dėkoju už puikiai pravestus mokymus ir aktualią informaciją. Gaila, kad kitų organizacijų abejotina praktika gali daryti įtaką supratimui apie X skyriaus funkciją. X skyrius, skirtas vertinti procesų efektyvumą ir iš esmės tobulinti organizacijos veiklą, nenaudojamas kaip „drausminimo priemonė“. Toks vaizdavimas gali neigiamai paveikti X skyriaus specialistų darbą, formuoti klaidingą suvokimą ir mažinti darbuotojų pasitikėjimą X skyriaus funkcija.
Linkime sėkmingai tęsti mokymus, remiantis kitais, konstruktyvesniais pavyzdžiais.“
Mokymų metu nebuvo kalbama apie organizaciją, kurioje vyko mokymai, tuo labiau nebuvo minimas X skyrius.
Grįžtamojo ryšio teikimas bendru el. paštu, nurodant, kam jis skirtas, ir kalbant viso skyriaus vardu – mano supratimu, nėra tinkamiausia forma, nes grįžtamojo ryšio teikėjas kalba ne savo vardu, o už kitus kolegas. Taip pat tokį grįžtamąjį ryšį norėčiau gauti asmeniškai, kuris atspindėtų individualią patirtį, kuri būtų pagrįsta faktais ir individualiais pastebėjimais ir to tikslas turėtų būti – padėti augti ir tobulėti.
Grįžtant prie laiško turinio – tai visgi čia grįžtamasis ryšys ar asmeninė nuomonė pridengta skyriumi?
Šioje vietoje darau prielaidą, kad galimai mokymai paveikė dalyvę asmeniškai, o tai ir galėjo lemti atitinkamų emocijų demonstravimą būtent tokia forma ir turiniu.
Klasika tapęs posakis „girk viešai, o kritikuok asmeniškai“ visais atvejais ir visiems naudingas.
Ir čia keliu retorinį klausimą – ką vadovė norėjo pasiekti – pakelti savo savivertę kito sąskaita ar pažeminti kitą? O gal nei viena nei kita? Gal mokymų metu pateiktuose pavyzdžiuose apie priekabes ir psichologinį smurtą atpažino savo elgesį?