Šioje sesijoje kalbėsime apie tai, koks yra strateginių sesijų moderatoriaus vaidmuo, koks jis turėtų būti, kokią patirtį turėti ir ką išmanyti. Kalbant apie tai, ką turėtų mokėti moderatorius, visų pirma, sakyčiau, kad moderatorius privalo išmanyti teoriją. Ruošiantis sesijai labai svarbu įvertinti, su kokia komanda „turime reikalų“.
Koks yra moderatoriaus vaidmuo?
Mes populiariai sakome, kad žmonės yra įvairūs ir išties taip yra, vadovų komandos viena nuo kitos labai skiriasi. Vienose komandose vadovai glaudžiai bendradarbiauja, kitose jie daugiau įrodinėja vienas kitam savo nuomonę, vienose kyla konfliktų, kitose ne, vienos kūrybiškesnės, kitos mažiau kūrybiškos. Taip pat svarbu, ar bus žmogus, kuris vienas gali nulemti sprendimus, ar ne, ir ar prie viso to reikia prisitaikyti.
Žinant su kokia komanda susidursime, galima pasirinkti tinkamą sesijos struktūrą numatant kiek namų darbų turėsime ir kiek dirbsime auditorijoje. Tuomet, numatyti kiek laiko reikės kiekvienai daliai, kokius instrumentus reikia pasirinkti, nes ir šioje vietoje, jie gali būti tiek kūrybiški, tiek formalūs ir grįsti duomenimis. Tada abai svarbu pasirinkti tinkamas perteikimo priemones tai komandai, ir tam yra daugybė skirtingų formų.
Sesijose galime dirbti tik su skaidrėmis ir taip vadinamu flipchartu, lapuose paruoštomis užduotimis, kuriose dalyviai žymi informaciją, įvairiais lipniais popierėliais, kuriuos mes klijuojame ir perklijuojame, konstruktoriais, kuriuos statome ir pan. Šios priemonės yra skirtos tam, kad dalyviams būtų lengviau generuoti savo mintis ir prieiti prie vieningų sprendimų. Šalia to, žinoma, reikia išmanyti sesijos instrumentus. Mes jau aptarėme, kad jų taip pat gali būti įvairių. Klasikinis vadovėlis mums siūlo vienus metodus, tuomet skirtingai vadybos šaltiniai siūlo papildomus, kurie taip pat padeda pasiekti tų pačių rezultatų, tačiau atsižvelgiant į grupės bruožus jie gali labiau tikti ir tokiu būdu greičiau pasiekiamas rezultatas.
Moderatoriaus patirtis
Atsakant į klausimą kokia moderatoriaus patirtis reikalinga, norint vesti strategines sesijas, sakyčiau, kad pirmiausia tai yra vadybinė patirtis. Tikėčiausi, kad moderatorius turi turėti praktinę ar akademinę vadybos patirtį. Taip pat, svarbi darbo su auditorijomis patirtis. Ir šioje vietoje turiu omenyje su auditorijomis, o ne viena konkrečia auditorija. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad auditorijos skiriasi viena nuo kitos. Specialistai, vidurinės grandies vadovai, aukščiausio lygio vadovai, akcininkai, akademikai, žurnalistai, jaunesnė auditorija ar brandesnė, o kur dar ir organizacijos dydis bei gyvavimo laikas.
Padeda ir žmogiškosios savybės, tokios kaip kantrybė, lankstumas. Aktyvaus klausimo ir kritinio mąstymo gebėjimai, kai reikia būti aštraus proto ir „įtempus ausis“ bei nuolat vertinti situaciją, nes kiekvienas žodis sesijoje gali būti svarbus ir nulemti sprendimus. Taip yra dėl to, kad vadovai nėra lengva auditorija. Tai yra žmonės, kurie kasdieną priima sprendimus ne tik dėl savęs, tačiau ir kitų bei prisiima už tai atsakomybę. Ir kai sakau, kad kiekviena problema organizacijoje turi turėti vardą ir pavardę, dažnai už tą problemą atsakingas vadovas. Tad tokioje auditorijoje reikia turėti pakankamai tvirtą stuburą reguliuojant save.
Ar kiekvienas gali tapti moderatoriumi?
Šioje vietoje, gali natūraliai kilti klausimas, ar kiekvienas gali tapti moderatoriumi. Žinoma, kad gali kiekvienas, kuris nori, tačiau ne kiekvienas, kuris sugalvoja, kad gali. Kaip jau aptarėme moderuoti strategines sesijas gali būti išties nelengva ir tam reikia tiek teorinių žinių, tiek praktinės patirties. Ir šitoje vietoje sakyčiau, kad auditorija yra visiškai negailestinga. Jei tu netiki tuo ką darai, jei nepasitiki savimi, jei nesi tikras ar tau pavyks ir abejoji, ar pakaks tavo žinių ir patirties, auditorija, atsiprašau už išsireiškimą „nušvilps tave nuo scenos“. Man rodos, kad šiuo požiūriu nėra žavingesnio ir tuo pačiu grėsmingesnio reiškinio, kaip žmonių grupė, kuri susivienija vienu tikslu ir tas tikslas susidoroti su tavimi. Tad tai reikia turėti omenyje ir į auditoriją eiti užtikrintai.
Pasiruošimas
Dar vienas svarbus moderatoriaus darbo aspektas – pasiruošimas. Tam išeina daug laiko, kai kurioms sesijoms pasiruošti išeina dvigubai daugiau laiko nei pati sesijos trukmė, tačiau tai yra būtina, nes kaip jau kalbėjome kiekviena organizacija yra skirtinga, kiekviena grupė yra skirtinga ir prie to reikia prisitaikyti. Kita vertus, labai svarbu sesijose užtikrinti kiek įmanoma saugesnę darbo atmosferą. Tam pasitelkiu keletą požiūrių. Vienas jų – kiti žmonės yra kitokie nei aš, nesvarbu ką aš žinau, svarbu, ką žino auditorija, na o mano užduotis organizuoti darbo procesą. Kitas požiūris – suaugę žmonės yra protingi ir priima jiems reikalingus sprendimus, jie yra pajėgūs juos priimti. Ir tai reiškia, kad sesijoje žmonių nereikia mokyti. Jie protingi, suaugę, išsilavinę ir profesinę kompetenciją turintys žmonės. Moderatoriaus uždavinys jiems padėti priimti tuos sprendimus. Šie požiūriai man padeda kurti saugią, paprastą ir atvirą darbo atmosferą.
Kūrybiškumas
Šalia to, verta paminėti ir kūrybiškumą skatinančius metodus. Žinoma, sesija, kuomet skirtingą patirtį turintys dalyviai siekia protingų ir bendrų sprendimų tikriausiai neatsiejama nuo kūrybiškumo, nes pagrindinis mūsų instrumentas idėjos ir jų suderinimas. Tad kūrybiškumas ir dalyvių įsitraukimas yra kritiškai svarbus. Atleiskite man už konservatyvų požiūrį, tačiau nėra nieko blogiau, kaip aštuonias valandas diskutuoti apie vieną skaidrę. Tai yra beprotiškai sunku, nes reikalauja daug žmogiškų resursų.
Žinoma, diskusija yra pagrindinis praktinis metodas, tačiau pageidautina, kad įvyktų koks nors pasikeitimas kas 15–30 minučių. Diskusijos dvejetais, trejetais, grupe su skaidrėmis, diskusijos ir lipnių popierėlių konstravimas, grafikų braižymas ar vertinimas. Praktinės užduotys, simuliacijos, interaktyvūs žaidimai, apsikeitimas grįžtamuoju ryšiu, darbui su praktiniais metodais ribų nėra. Tad sesijoje reikia naudoti skirtingus praktinius metodus, taip didinant dalyvių įsitraukimą ir tuo pačiu „neišsunkiant“ dalyvių resursų iki sesijos pabaigos.
Konfliktinės situacijos
Dažnos sesijos palydovas yra konfliktinės situacijos. Žinoma, mano patirtyje nebuvo taip, kad konfliktai būtų destruktyvūs ir šiuo požiūriu, nors sesijose būna įtampos, dalyviai aštriau padiskutuoja, aš taip pat, kartais įsitraukiu į konstruktyvius konfliktus, jei to reikia siekiant sesijos rezultato. Kaip jau esu minėjęs mėgstu provokuoti auditoriją kai tai reikalinga. Tai šioje vietoje, moderatoriui yra būtina išmanyti konfliktų valdymą, kad nenukryptume nuo sesijos plano ir konfliktuotume tik tiek, kiek reikia. Ir šioje vietoje, moderatorius tampa arbitru, kuris padeda tuos konfliktus išspręsti.
Bendravimo kultūra
Galiausiai, kalbant apie bendravimo kultūrą, norisi paminėti keletą grubių klaidų, kurių rekomenduoju nedaryti bendraujant su auditorija. Viena vertus, nerekomenduoju laikyti auditorijos žemiau savęs, kita vertus, savęs žemiau auditorijos. Pagarbus santykis yra lygus, tad į bendravimą su auditoriją siūlau žvelgti kaip į partnerystę, kuomet visi dalyvaujantys yra bendradarbiai, siekiantys tų pačių tikslų. Kita vertus, tokie išsireiškimai kaip „laba diena“, „viso gero“, „ačiū“, „prašom“, „jūs“, juos laikome socialiai priimtinu elgesiu. Man asmeniškai, socialiai priimtinas elgesys yra pagarbos vieni kitiems ženklas. Tad savo praktikoje siekiu, kad sesijose bendrautume vieni su kitais etiškai, pagarbiai, kaip lygūs su lygiais, tokiu būdu demonstruodami socialiai priimtiną ir pagarbų elgesį.
Andrius
Ieškote strateginės sesijos moderatoriaus? Pasikalbėkime!