Mūsų gyvenime egzistuoja daugybė instrumentų, kurie leidžia lengviau, greičiau, patogiau atlikti veiksmus, padedančius patenkinti įvairius mūsų poreikius. Vienas seniausių tokių žmonijos sukurtų instrumentų yra plaktukas. Šio instrumento paskirtis – smūgiuoti į kokį nors objektą. Dažniausiai juo kalame vinis, siekdami sujungti objektus, pavyzdžiui lentas. Arba smūgiuojame norėdami tuos objektus išardyti. Vienaip ar kitaip, plaktukas dažnai siejamas su ko nors statymu arba ardymu. O ar susimąstėte, kuo verslo vadyba gali būti panaši į plaktuką?
Kas yra vadyba ir jos instrumentai?
Kalbant apie organizacijas neišvengiame temos apie verslo vadybą, kuri savyje taip pat turi daugybę instrumentų, leidžiančių mums mokytis, kurti, keisti ir tobulinti organizacijos veiklą. Kas iš tiesų yra vadyba? Trumpais žodžiais tariant, tai mokslas/procesas/sistema, kurios tikslas užtikrinti, jog organizacija veiktų tinkamai.
Nepaisant to, kad verslo vadyba yra labai plati sritis, jos instrumentai leidžia mums įvertinti esamą veiklos situaciją, jos aplinką, rizikas, pasekmes, prognozuojamus rezultatus bei kitus su veikla susijusius reiškinius. Taip pat pasirinkti tinkamas priemones ir veiksmus diegiant pokyčius, kad veikla taptų nuosekli, naši bei efektyvi visiems.
Tačiau kartais užduodu sau klausimą: „Kada vadybos instrumentai neveikia?“ O taip būna. Ir žvelgiant į praktiką, dažniausias mano paties atsakymas sau: „Tada, kai jie tik užrašyti, tačiau nenaudojami?“
(Ne)lengvas organizacijos valdymas ir kodėl praktika geriau nei teorija?
Pastebiu, kad tol, kol vadybos modelis ar instrumentas užrašytas teorijoje ar nupieštas skaidrėje viskas kaip ir aišku, tačiau tai nepadeda ir organizacijos valdymas tampa ne toks suprantamas. Pavyzdžiui, jei norėdami valdyti rizikas aptartume visus jų valdymo instrumentus tai nepadėtų geriau valdyti rizikų tol, kol nepritaikytume jų esamai organizacijos veiklai. Nes kiekvienas instrumentas turi savo pranašumus ir trūkumus, praktines subtilybes ir tai reikia suderinti su įmonės veikla. Šiuo požiūriu vien žinoti nepakanka, reikia atsakyti į klausimą: „O kas iš to?“. Kodėl šis instrumentas turi suveikti būtent mūsų atveju?
Taip kaip su plaktuku, žinant, kad plaktuko paskirtis smūgiuoti į kokį nors objektą, galima tiesiog „kalti kam nors į kaktą“ ir šiuo atveju plaktukas taps ne statymo instrumentu, o nusikaltimo įrankiu. Ir tai reiškia, kad tikriausiai pritaikėme plaktuką ne toje situacijoje, kurioje derėjo tą padaryti.
Kitas svarbus dalykas, kai tik paimame teorinį modelį ir pabandome jį panaudoti praktikoje, tas aiškus ir suvokiamas instrumentas čia pat komplikuojasi. Pavyzdžiui, jei braižome įvairaus sudėtingumo rizikų scenarijus ir nustatinėjame reagavimo į juos strategiją kartu su savo organizacijos darbuotojais. Susiduriame su įvairiausiomis nuomonėmis, idėjomis, argumentais ir vėl reikia viską derinti tol, kol prieisime prie vieningų išvadų. Ir nederėtų tikėtis, kad viskas pavyks „greituoju būdu“, gal net nepavyks iš pirmo karto, reikės gerokai padirbėti, kad rezultatas džiugintų.
Tikriausiai net ir geriausias specialistas, dirbantis plaktuku kartas nuo karto „kala sau per pirštą“ ir yra priverstas subintuoti jį dėl to, kad dėmesys buvo kur nors nuklydęs, ar kiek paskubėjo užsimoti plaktuku. Ir šituo atveju rezultatas ne tik, kad nedžiugina, o dar ir priverčia vieną kitą ašarą nubraukti.
Verslo valdymas nuo šiol daug paprastesnis. Kodėl?
Pasidalinsiu realiu pavyzdžiu, kodėl rizikos vertinimas ir verslo valdymas, pritaikius tinkamus įrankius tampa daug paprastesnis. Su organizacijos vadove sutarėme susitikti sesijoje, kur kartu su ja ir organizacijos vadovais aptarsime metinės veiklos valdymo pokalbio metodiką. Pradedame dirbti, viskas einasi sklandžiai ir peržiūrinėdami dokumentaciją užstringame ties formuojamais tikslais, uždaviniais bei jų pamatavimo rodikliais. Aiškinamės subtilybes, nagrinėjame pavyzdžius, bandome, taisome ir vėl bandome. Taip darome tol, kol visus vienija jausmas, kad suprantame. Susitariame susitikti dar kartą, kai visų padalinių tikslai, uždaviniai bei rodikliai bus sudėlioti ir galėsime pasitikrinti ar tai ką kartu mokėmės suveikė praktikoje.
Iki mūsų susitikimo vadovai dirbo kartu, susėdę toliau tęsė mūsų pradėtą darbą, galvojo kaip susieti tikslus, kaip uždavinius suformuoti tokiu būdu, kad jie būtų kuo suprantamesni, kaip parinkti tuos rodiklius, kurie išties leidžia išmatuoti rezultatus ir jų darbas matosi mūsų susitikimo metu. Neturiu jokių pastabų. Klausant kaip vadovai pristato suformuotus savo padalinių tikslus, viduje braukiu ašarą, tik ne skausmo, o džiaugsmo. Nes šioje situacijoje pasirinkome tuos instrumentus, kurie buvo tinkamiausi esamai situacijai, juos pritaikėme ir išsiaiškinome visas būtinas subtilybes.
Jeigu reikia pagalbos pasirenkant vadybos metodikas, praktikas ar instrumentus, susisiekime.