Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnyje numatyta- “Kiekvienas darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį“.
Realizuodami savo profesinį potencialą, ne vienerius metus praleidžiame darbinėje aplinkoje, kurioje įsitraukiame į gyvenimą ne tik kaip specialistai, tačiau ir kaip žmonės. Toli gražu ne visuomet pavyksta atsiriboti nuo darbe vyraujančių aplinkybių, ypač jei jos veikia mus ilgą laiką. Kaip bebūtų gaila, dažnoje organizacijoje galime pastebėti įvairius darbuotojams stresą keliančius reiškinius, kurie gali pakenkti tiek organizacijos atmosferai, tiek pačių darbuotojų gerovei. Šiame tyrime vertinama psichosocialinė rizika, tai darbuotojo reakcija į nepalankius darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio veiksnius ar darbuotojų tarpusavio santykių ar santykių su darbdaviu veiksnius.
TYRIMAS
Remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos Ministro įsakymu dėl psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų 2005 m. rugpjūčio 24 d. Nr. V-699/A1-241 bei Valstybinės Darbo Inspekcijos rekomendacijomis tyrimas atliekamas Lietuvai adaptuota streso valdymo standartų metodika. Tyrime vertinami psichosocialiniai veiksniai šiose srityse:
- Darbo sąlygos
- Darbo reikalavimai
- Darbo organizavimas
- Darbo turinys
- Tarpusavio santykiai
Vertinant psichoanalizės riziką vykdomas kiekybinis tyrimas, jį atlieka pagal normatyvus kvalifikacijos pažymėjimą turintis tyrėjas.
Tyrimas yra patvirtintas moksliškai, visos kategorijos ir jų indikatoriai remiasi moksline literatūra.
Atlikus tyrimą, klientui pateikiama:
- Tyrimo ataskaita
- Psichosocialinės rizikos vertinimo protokolas
- Psichosocialinės rizikos vertinimo kortelė